Posts Tagged ‘mūsų smegenys’

Kairė ir dešinė: šį kartą apie smegenis

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/article.php?id=30785537
Parengė Rosite Poškutė, konsultavo gyd. Alvyda Pilkauskienė, Žurnalas „Sveikas žmogus“

Visi esame kažkuo panašūs, kažkuo skirtingi. Egzistuoja daugybė sistemų ir teorijų, kuriomis remiantis bandoma paaiškinti skirtumus ar panašumus. Viena iš daugelio – Nobelio premija 1981 m. įvertintas žmogaus galvos smegenų pusrutulių veiklos tyrimas.

Žmogaus galvos smegenys sudarytos iš daug dalių, o geriausiai mums pažįstamos – didžiosios smegenys (lot. cerebrum), sudarytos iš dviejų pusrutulių – kairiojo ir dešiniojo, sujungtų išilginiame smegenų plyšio dugne esančia didžiąją smegenų jungtimi didžiąją smegenų jungtimi (lot. corpus callosum).

Kairiojo smegenų pusrutulio veikla − loginė-verbalinė

Ji atsakinga už rišlią kalbą, mąstymą žodžiais ir manipuliaciją jais. Tai yra savotiškas galingas mūsų smegenų kompiuteris, apdorojantis racionalias-logines procedūras (paieška labirinte, perrinkimo uždaviniai, planavimas, loginis mąstymas ir pan.). Žemiau pateikiamas sąrašas dalykų, charakterizuojančių kairiojo smegenų pusrutulio valdomų žmonių pomėgius, veiklą ir savybes.

1. Mėgsta klasikinę muziką
2. Mėgsta,




Atrastas būdas, kaip iš humanitaro padaryti matematiką

Gydytojas Roy‘us Cohenas Kadoshas iš Londono Universiteto koledžo kognityvinės neurologijos instituto išbandė naują metodiką, leidžiančią su išorinio poveikio pagalba pagerinti smegenų veiklą.

Pavyzdžiui, išmokyti žmogų lengviau spręsti matematikos uždavinius, praneša Meddaily.ru.

Ši sistema vadinasi „transkranijinė stimuliacija nuolatine srove“ (tDCS). Tokios stimuliacijos esmė yra tam tikrų smegenų zonų dirginimas nestipriais elektriniais impulsais.

Prie galvos prijungti elektrodai padaro smegenų audinius imlesnius informacijai. Pavyzdžiui, stimuliuojant pakaušio sritį, kuri atsakinga už regėjimą, galima pakeisti žmogaus matomą vaizdą.

Tačiau mokslininkus labiau domina kairė ir dešinė smegenų parietalinės skiltys. Jos yra už ausų ir yra atsakingos už skaitymą, rašymą ir gebėjimą skaičiuoti.

Stimuliuojant šias smegenų zonas galima pagerinti galimybes spręsti matematikos užduotis žmonėms, kurie paprastai nepasižymi gerais matematiniais sugebėjimais.

Esmė ta, kad elektros srovė, aktyvuodama tam tikrą zoną, provokuoja cheminių junginių gamybą. Savo ruožtu cheminės medžiagos priverčia smegenų ląsteles vystytis arba keistis. Šis procesas – neuronų plastiškumas – yra ypač svarbus mokslui. Nustatyta, kad mūsų smegenys keičia savo struktūrą, kai mes įsisaviname naują informaciją.

Eksperimentas parodė, kad kasdienė 30 minučių trukmės parietalinių skilčių stimuliacija per keletą savaičių leido grupei savanorių geriau ir greičiau spręsti matematinius uždavinius bei smarkiai patobulinti įgūdžius per paprastas pamokas. Poveikis išliko stiprus šešis mėnesius po elektrinių impulsų terapijos.

http://mokslas.delfi.lt/science/article.php?id=43916387




Valdymas mintimis: rimti žaidimai

Emotiv

Valdymo mintimis technologiją skuba plėtoti ir kariškiai, ir žaidimų kūrėjai.

Iš pradžių pasirodė vairalazdė. Po to į judesį reaguojantis belaidis „Wii“ žaidimų kompiuterio valdiklis. Dabar ruoškitės dar radikalesniam ir įspūdingesniam kompiuterinių žaidimų technologijų šuoliui – valdymui mintimis, rašo britų dienraštis „The Times“.

Bendrovės „Nintendo“, šiais finansiniais metais ketinančios parduoti 25 milijonus savo žaidimų kompiuterių „Wii“, prezidentas ir vykdomasis direktorius Satoru Iwata neabejoja, kas sukels naują revoliuciją kompiuterinių žaidimų srityje. „Kai tik mūsų smegenys ką nors sugalvos, tai atsiras kompiuteriniame žaidime“, – pareiškė jis „Times“. – Tik jums ko gero prireiks užsidėti ant galvos kokį nors šalmą ar ką nors panašaus.“

Kad ir kaip fantastiškai skambėtų tokie S. Iwata žodžiai, primenantys 1977 m. išleistą Craigo Thomaso bestselerį „Ugninė lapė“, kuriame pasakojama apie mintimis valdomą sovietinį naikintuvą, jie jau tampa tikrove. Manoma, kad pirmąjį kompiuterinį žaidimą, kurį bus galima valdyti mintimis, iki šių metų pabaigos išleis Australijos bendrovė „Emotiv“.

Pasak dienraščio, vienas jos steigėjų – neurologas, buvęs Kembridžo universiteto mokslo darbuotojas Allanas Snyderis. Anot „Emotiv“ atstovų, bendrovės kuriamas žaidimų valdiklis EPOC, skirtas dėvėti ant galvos, turi 16 daviklių. Jie prispaudžiami prie žmogaus galvos ir matuoja smegenų elektrinį aktyvumą – tai vadinama elektroencefalografija. Teoriškai tai suteiks galimybę žaidėjui sukioti, stumdyti, traukioti ir kilnoti kompiuterio ekrane matomus objektus vien tik savo mintimis.

Nepaisant vyraujančio skepticizmo, pirminiai tokio įrenginio bandymai verčia manyti, kad ši technologija veikia, pastebi „Times“.

„Tai tik ledkalnio, tai yra, to, kas įmanoma, viršūnė, – spaudos atstovams surengtame pristatyme pažymėjo kitas „Emotiv“ steigėjas Tanas Le. – Naujoje sąsajoje valdymas judesiais bus sujungtas su valdymu mintimis. Smegenys – tai mūsų šventasis Gralis.“

Wii

Wii

Satoru Iwata, atvykęs į Los Andžele kasmet rengiamą elektroninių pramogų mugę E3, laikomas kompiuterinių žaidimų revoliucijos įkvėpėju. Tai jis sukūrė bevielį žaidimų kompiuterio „Wii“ pultą. Pernelyg įsijautę žaidėjai, dalyvaujantys virtualiuose bokso ar teniso turnyruose, neretai sudaužydavo jį į televizorius ar kambario sienas. S. Iwata nekomentavo „Emotiv“ įrenginio, tačiau vėl pakartojo, kad visaverčiai kompiuteriniai žaidimai, kuriuos bus galima valdyti mintimis, atsiras tik po daugelio metų, rašo „Times“. „Šiandien neturime reikiamos technologijos, tačiau jei kalbėtume apie artimiausius 20 metų, viskas įmanoma“, — sakė jis.

„Nintendo“ vadovas pastebėjo, kad kai kurie dalykai, prieš 20 metų atrodę neįmanomi, šiandien tapo tikrove. „Pavyzdžiui, anksčiau buvo manoma, kad dar negreitai galėsime kurti erdvinį pasaulį pasinaudoję kompiuterine grafika“.

Dienraščio teigimu, JAV kariškiai jau daug metų plėtoja valdymo mintimis technologiją. Tačiau daugelyje projektų, apie kuriuos jau žinoma, dėmesys sutelktas į minčių skaitymo sistemas, o ne, pavyzdžiui, raketų valdymą mintimis.

Birželio mėnesį JAV Gynybos departamento Pažangiųjų tyrimų agentūra (DARPA) pranešė pasirašiusi 6,7 mln. vertės sutartį su bendrove „Northrop Grumman“ dėl „smegenų binoklio“ kūrimo. Šie žiūronai naudoja ant galvos pritvirtintus daviklius. Jie padeda aptikti objektus, kurie buvo patekę į žmogaus regėjimo lauką, bet liko nepastebėti. Kitaip tariant, kompiuteris turi tapti savotišku sąmonės pagalbininku, kad karys galėtų naudotis „superregėjimo“ galimybe.