Hipnozės pasaulis. 1 dalis: Magija – tai mokslas, kai mintys tampa realybe

Sėkmės konsultantės užrašai. «Tavo sėkmės kodas».

2 dalis: Transas pasiekiamas vidinėmis pastangomis.

3 dalis: Savitaiga.

4 dalis: Kas yra meditacija?

Žodis „hipnozė“ yra kilęs iš graikiško „hipnos“ – „miegas“.
3000 metų senumo Egipto papirusuose aprašyta, kaip padėti pacientui atsidurti šioje ypatingoje, panašioje į miegą būsenoje, kurioje lengviau pagydomi kai kurie susirgimai.
Tam  tikri ritualai, atvedantys žmogų į transą, buvo naudojami ir graikų orakulų, persų magų, Indijos fakirų bei jogų.
Viduramžiais mažai kas abejojo tuo, kad karaliaus ar princo prisilietimas gali stebuklingu būdu pagydyti net beviltišką ligonį.
Minios luošių ir sergančiųjų lydėjo karališkąsias procesijas iki pat 19-ojo amžiaus...

Tačiau, žlungant monarchijoms, žlugdavo ir tikėjimas monarchais.
Tvirtėjo tikėjimas žmogaus protu, o tais laikais tai reiškė tikėjimą gamtos mokslais.
Juo labiau, kad visai ne karališko kraujo atstovai – airis V. Greitreiksas, italas F. Banjonis, vokietis I. Gasneris, pasimeldę dievui, darydavo stebuklus.Jie gydydavo įvairiausias ligas vien savo rankos prisilietimu. Reikėjo tai paaiškinti.

16a. Pr. Vokietis Paracelsas atkreipė dėmesį į gydomąsias įvairiausių metalų, ypač magneto, savybes.
Nemažai tyrinėtojų patvirtino esama kažkokių nematomų fluidų, kuriuos, galimas daiktas, spinduliuoja ir žmonės.

A. Mesmeras

18a. Pab. Prancūzas A. Mesmeras susidomėjo šiomis idėjomis ir sukūrė naują gydymo būdą, paremtą „gyvojo magnetizmo“ teorija.
Žinia apie stebuklingą gydymą pritraukė tiek daug norinčiųjų, kad teko imtis techninių išradimo tobulinimų.
Mesmeras pripildė geležies didelį indą, prie kurio pritvirtino metalinius strypus.
Žmonės laikydavosi už šių strypų ir godžiai „gaudydavo“ magnetines sroves.
Kartais Mesmeras paliesdavo pacientus stikline lazdele, tada juos ištikdavo priepuoliai, po kurių pasveikdavo.

Mesmeras tvirtino, kad gydo magnetinės srovės, tačiau jo mokinys Čarlzas d‘Elsonas matyt manė kitaip, nes yra pasakęs:
„Jeigu geriausiai gydo vaizduotė, tai kodėl gi mums nepanaudojus gydymui vaizduotės?
Atkreipkite dėmesį: kalbama ne apie fizinį poveikį, o apie vaizduotę.

Mesmero  idėjų šalininkai suskilo į dvi grupes: vieni buvo vadinami „eksperimentuotojais“ (pvz. Prancūzas Piusergiuras) – jie laikėsi materialistinio aiškinimo; kiti vadino save „spiritistais“ ir manė, kad Mesmero gydymas yra paremtas tiesioginiu kontaktu su Dieviškąja galia.
Šio seno ginčo atgarsiai žinomi mums visiems: užeikite į bet kokį knygyną ir rasite aibę knygų apie magiją, kuriose aiškinama, kaip užmegzti kontaktą su Aukščiausiomis jėgomis ir tapti ekstrasensu...
Šalia pamatysite mokslinių knygų apie psichoanalizę, nusakančių, kokie psichologiniai procesai vyksta tarp dviejų asmenybių – paciento ir psichoanalitiko – pasąmonių.

19a. Pr. Dar Mesmerui gyvam esant, Paryžiuje pasirodė iš Indijos atvykęs abatas Farija.
Jis vedė mistinį hipnozės seansą ir viešai paskelbė – hipnozė neįmanoma be paciento nusiteikimo (ekspektacijų) ir bendradarbiavimo su gydytoju. Jokie ‚fluidai“, anot Farijos, papraščiausiai neegzistuoja.

Mesmero metodu vis dėto susidomėta ir imta jį praktiškai naudoti.

19a. Keli Prancūzijos ir Anglijos chirurgai ėmė taikyti „mesmerišką“ nuskausminimą prieš operacijas.
Operacijos buvo sėkmingos.

Amžiaus viduryje škotų gydytojas Džeimsas Bredas ėmė vartoti žodį „hipnozė“.

James Braid (1796 - 1860)

Bredas atmetė ir „fluidų“, ir mistinio poveikio idėjas.
Jis pažymėjo du svarbius dalykus: kuo daugiau pacientas tikisi iš gydytojo, tuo efektyvesnė yra įtaiga, o hipnotinė būsena yra ypatinga mūsų sąmonės būsena, o ne išorinio poveikio pasekmė.
Tačiau ar tai normali būsena?

Prancūzas Žanas – Martin Šarko tai neigė.
Šis žinomas isterijos tyrinėtojas iš Salperio klinikos tvirtino, kad hipnozė yra isterijos rūšis, hipnozei pasiduoda tik isterija sergančios moterys (tokios dažniausiai buvo šarko pacientės).
Tai, kas yra liga, negali būti gydymas.
Jo kolegos iš Nansi miesto A. Lebo ir I. Bernheimas, manė kitaip: hipnotinė būsena yra normali žmogaus sąmonės būklė. Svarbu panaudoti ją įtaigai.
Todėl reikia kreipti dėmesį būtent į įtaigą.
Šių dviejų mokslininkų idėjos pasitvirtino – 2000 pacientų buvo pritaikyta hipnozė, ir rezultatai buvo teigiami – ligų simptomai nyko.
Tačiau kodėl Zigmundas Froidas, tada dirbęs su Šarko ir Bernheinu, atsisakė hipnozės savo psichoterapinėje praktikoje?
Dažniausiai tai aiškina labai paprastai: Froidui nepavyko pasiekti pakankamai gilaus daugelio pacientų transo.
Be to, jis pastebėjo, kad hipnozės metu pašalinti simptomai po kiek laiko sugrįžta arba pasikeičia kitais.

Teoriniai ginčai atsinaujino 1880m.
Kai vadinamosios Nancy Salpėtriene akistatos metu buvo  suformuluoti du alternatyvūs požiūriai į hipnozę.

Jean-Martin Charcot 1825—1893

Religinis neurologas Jean Martin Charcot tvirtino, kad hipnozė yra savita neurofiziologinė būsena.
Skirtingus hipnozės, tuo metu vadintos dirbtiniu samnambulizmu lygius, esą sukeliantys atitinkami pokyčiai smegenyse.
Tokiam požiūriui griežtai prieštaravo Nancy universiteto (Prancūzija) medicinos profesorius Hippolyte Bernheimas.
Jis teigė, kad hipnozė tėra papraščiausias psichologinis pasidavimas įtaigai.
Bernheimas panaigė Charcot teiginį, kad somnambulizmas būdingas tik isteriškiems pacientams – hipnozė, pasak Bernheimo, yra universalus reiškinys, sukeliamas žodinė įtaiga.
Kai Nancy universiteto komandai pavyko parodyti, kad daugelį „specialiųjų efektų“ hipnozės metu išprovokuoja pats Charcot, pastarojo neurofiziologinė teorija buvo atmesta.
Suabejota ir paties hipnozės reiškinio autentiškumu.
Psichologai ėmė vengti hipnozės kaip nešvaraus, neapibrėžto reiškinio, nors jis ir toliau domino visuomenę, buvo dažnai minimas laikraščiuose ir reklamose.

Profesionalus susidomėjimas hipnoze grįžo 20a. Viduryje, kai hipnozės tyrimams pasiteikti modernūs eksperimentiniai metodai.
Galutinai šį vieną savičiausių psichikos reiškinių pateisino ir įtvirtino Amerikos medikų ir Amerikos psichologų asociacijos, pripažinusios klinikinę hipnozę kaip teisėtą ir veiksmingą gydymo būdą.

Sėkmės konsultantės užrašai

„Tavo sėkmės kodas“

2 dalis: Transas pasiekiamas vidinėmis pastangomis.

3 dalis: Savitaiga.

4 dalis: Kas yra meditacija?




Prenumeruoti "DiArchy Paslaptis" naujienas per FeedBurner:

Įveskite savo el. pašto adresą:

Galite palikti atsakymą, arba cituoti iš savo svetainės.

Komentuokite

Jums reikia užsiregistruoti jei norite parašyti komentarą.