Archyvas ‘Žmogaus galimybės’ Temos

Stromae — quand c'est ? Kada? Baisus ir nuostabus klipas

Paprastai apie sudėtingiausia ir sunkiausiai sprendžiama problemą.

Apie kova su vėžiu.

KADA?




Teen Speaks Over 20 Languages

A NEW YORK teenager who has taught himself to speak 23 language. The 16-year-old's language skills include Arabic, Indonesian, Russian, German, Mandarin, Turkish and even Wolof, an obscure Gambian dialect. Doner used  flashcard apps on his iPhone  and online forum to pick up the basics of each new language.




Kaip aiškiaregiai skaito kitų žmonių mintis?

 Pijus Krūminas,

Tinklaraštis «Vigiles»

Įsivaizduokite tokią situaciją. Į didelę salę prisirinkę pilna žiūrovų. Apšviestame jos viduryje sėdi aiškiaregiu save pristatantis vyras, o tiesiai prieš jį – asmuo, kuris nori išgirsti apie savo praeitį, dabartį ir ateitį bei pabendrauti su šį pasaulį palikusiais draugais, priešais bei artimaisiais.

Pokalbis tęsiasi gana ilgai, o salėje susirinkę bei prie televizorių ekranų susėdę žiūrovai kuo toliau, tuo labiau įsitikina, kad jų stebimas regėtojas tikrai turi kažkokių antgamtinių galių. Minčių skaitytojas pasako kliento artimųjų vardus, jo pomėgius, jam svarbius daiktus, pamini finansines, sveikatos, santykių problemas. Vardina viską, ko apie nepažįstamą žmogų tikrai negali iš anksto žinoti. Akivaizdu – aiškiaregis turi stebuklingų psichinių galių arba sugeba bendrauti su dvasiomis. Argi galima dar kaip nors kitaip paaiškinti tokias išsamias žinias apie savanorį iš studijos? Atsakymas turėtų aiškus. Žinoma, kad galima.

Lygiai tokius pačius „stebuklus“ kaip aukščiau aprašytas standartinis aiškiaregis nė kiek ne prasčiau demonstruoja ir iliuzionistai. Tiesa, vienas esminis skirtumas egzistuoja. Jie kiekvienam sutiktam nepasakoja, kad turi aiškiaregystės galių. Triukas yra triukas, tad apie jo veikimą pasakoti nėra reikalo. Juk taip būtų sugriaunama visa mentalisto* sukuriama magiška pasirodymo aura, o žiūrovai liktų nusivylę. Vis tik šiuo atveju visi puikiai supranta, kad jokie stebuklai nevyksta, o apgaulingi įspūdžiai – scenoje esančio meistro darbas. Taigi, jei vieni mintis gali skaityti be jokių dvasių pagalbos ar neįtikėtinų ir paprastam žmogui neprieinamų psichinių galių, kodėl kiti turėtų jas turėti? Ar nepanašu, kad tuo prisidengiant daug paprasčiau rinktis pinigus iš lengvatikių nei užsidirbti doru iliuzionisto darbu? Beje, įdomu pastebėti, kad šio amato atstovai, puikiai žinantys, kaip reikia žiūrovus apgauti, kad šie nesuprastų rodomo triuko paslapties, būna vieni iš didžiausių skeptikų. Čia pakanka prisiminti vien Jamesą RandiDerreną BrownąHarry Houdinį ar Penn & Teller duetą.




Lietuvis iliuzionistas Arvydas Gaičiūnas 2007 metais pagerino pasaulio rekordą




Mirin Dažo — istorijos mįslė


Po pasirodymo pačioje didžiausioje  Ciuricho koncertinėje salėje apie jį kalbėjo visas miestas. Asistentas jam į nugarą smeigė kindžalus ir rapyras, o jis visiškai į tai nereagavo.

Štai taip jo pasirodymą studentams medikams apibūdino vienas žiūrovų: Mirin Dažo, nuogas iki pusės, tyliai stovi kambario centre.  Asistentas labai greitai prieina iš  nugaros ir perduria Mirin kūną 8 centimetrų ilgio rapyra, maždaug ten, kur yra kepenys. Mirtina tyla. Studentai ir dėstytojai sėdi su nukarusiais iš nuostabos žandikauliais ir negali patikėti savo akimis.

Abejonių nėra: ašmenys praėjo kiaurai kūną, smaigalys kyšo priekyje. Nuostabiausia netgi ne tai, kad Dažo visškai ramus, o tai, kad nėra nė lašo kraujo.

Tikrasis Dažo vardas — Arnoldas Geritas Chenske. Gimė 1912 metų, rugpjūčio 6d. Roterdame.  Nolas, taip vadino jį draugai, domėjosi daile. Būdamas 20-ies įkūrė architektų grupę.

Vaikystėje  Nolas Chenske ne vieną kartą susidūrė su keistais dalykais. Vieną kartą jis nutapė savo tetos, gyvenančios Afrikoje, potretą. Jis niekada nebuvo jos matęs, tačiau sugebėjo taip tiksliai ją atvaizduoti, lyg ji būtų jam pozavusi.

Dažnai nubudęs rytais rasdavo ištepliota dažais patalinę  ir netvarką studijoje. Sapnuose, nepabusdamas ir nieko neatsimindamas jis tapydavo gerus paveikslus.

Perversmas Nolo gyvenime įvyko jam sulaukus 33-jų. Tada jis suprato, kad jo kūnas yra nepažeidžiamas.  Jis metė darbą ir išvažiavo i Amsterdamą, kur keliavo iš vienos kavinės į kitą siūlydamas  lankytojams... save perdurti.

Žinoma Dažo tikrino gydytojai ir ne vieną kartą. 1947 metų geguže jis rodė savo talentą Ciuricho ligoninėje.  Kai asistentas pradūrė širdį, plaučius ir kepenis, jis ne tik nepajuto skausmo, o ir vėl nebuvo nė lašo kraujo.

 

Kad išsklaidyti abejones dėl Hipnozės naudojimo, buvo pasiūlyta padaryti rentgeno nuotrauką, tačiau niekas nežinojo kaip Dažo nunešti iki rentgeno kabineto. Jis tuoj pat nuramino gydytojus ir pasakė, kad gali nueiti pats, žinoma perdurtas su rapyra.

 

 

Padarius nuotraukas, gydytojai pamatė, kad rapyra iš tiesų pervėrė kelis gyvybiškai svarbius organus ir jiems visiškai  nepakenkė.

 

 




Neribotos žmogaus galimybės

Žmonės yra nuostabūs!!!




Atminties čempionas

http://druskonis.lt/beta/index.php?id=almantas

Arūnas ZURLYS

Šiemet Vytauto Didžiojo universitete baigęs istorijos bakalauro studijas druskininkietis Almantas Šarakojis turi “keistą” ir Lietuvoje itin retą pomėgį. 23 metų vaikinas užsiiminėja atminties sportu. Jis dukart tapo Lietuvos konstantos pi rašymo iš atminties čempionato nugalėtoju (2009 ir 2011 metais), o 2009 m. A.Šarakojis vienintelis atstovavo Lietuvai Pasaulio atminties čempionate Londone ir pateko į geriausią atmintį turinčių žmonių planetoje penkiasdešimtuką.

Almanto asmeninis rekordas - per 1 valandą įsimintos šešios kortų kaladės

„Tai proto sportas, panašiai kaip šachmatai, – savo pomėgį komentuoja Almantas. — Manęs dažnai klausia,koks tikslas yra įsiminti tūkstančius bereikšmių skaitmenų, šimtus kortų ir begalę kitų dalykų? Tuomet atsakau, o kokį tikslą turi, tarkim, bėgikas, dalyvaujantis olimpinėse žaidynėse ir vis bėgiojantis tuos pačius ratus? Mano tikslas: įsimenant kuo daugiau informacijos per atitinkamą laiką, išbandyti savo atminties galimybes ir neuronų greitį bei nuolat tobulėti, gerinti savo rezultatus – bet visa tai varžyboms. O svarbiausia – tokie atminties gebėjimai man ypač padeda efektyviau mokytis, suprasti ir įsiminti daugelį dalykų, kurių man reikia moksle ir gyvenime – tai turi




THE SECRET GALIA. TAI GALI PAKEISTI TAVO GYVENIMĄ!




Kairė ir dešinė: šį kartą apie smegenis

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/article.php?id=30785537
Parengė Rosite Poškutė, konsultavo gyd. Alvyda Pilkauskienė, Žurnalas „Sveikas žmogus“

Visi esame kažkuo panašūs, kažkuo skirtingi. Egzistuoja daugybė sistemų ir teorijų, kuriomis remiantis bandoma paaiškinti skirtumus ar panašumus. Viena iš daugelio – Nobelio premija 1981 m. įvertintas žmogaus galvos smegenų pusrutulių veiklos tyrimas.

Žmogaus galvos smegenys sudarytos iš daug dalių, o geriausiai mums pažįstamos – didžiosios smegenys (lot. cerebrum), sudarytos iš dviejų pusrutulių – kairiojo ir dešiniojo, sujungtų išilginiame smegenų plyšio dugne esančia didžiąją smegenų jungtimi didžiąją smegenų jungtimi (lot. corpus callosum).

Kairiojo smegenų pusrutulio veikla − loginė-verbalinė

Ji atsakinga už rišlią kalbą, mąstymą žodžiais ir manipuliaciją jais. Tai yra savotiškas galingas mūsų smegenų kompiuteris, apdorojantis racionalias-logines procedūras (paieška labirinte, perrinkimo uždaviniai, planavimas, loginis mąstymas ir pan.). Žemiau pateikiamas sąrašas dalykų, charakterizuojančių kairiojo smegenų pusrutulio valdomų žmonių pomėgius, veiklą ir savybes.

1. Mėgsta klasikinę muziką
2. Mėgsta,




Atrastas būdas, kaip iš humanitaro padaryti matematiką

Gydytojas Roy‘us Cohenas Kadoshas iš Londono Universiteto koledžo kognityvinės neurologijos instituto išbandė naują metodiką, leidžiančią su išorinio poveikio pagalba pagerinti smegenų veiklą.

Pavyzdžiui, išmokyti žmogų lengviau spręsti matematikos uždavinius, praneša Meddaily.ru.

Ši sistema vadinasi „transkranijinė stimuliacija nuolatine srove“ (tDCS). Tokios stimuliacijos esmė yra tam tikrų smegenų zonų dirginimas nestipriais elektriniais impulsais.

Prie galvos prijungti elektrodai padaro smegenų audinius imlesnius informacijai. Pavyzdžiui, stimuliuojant pakaušio sritį, kuri atsakinga už regėjimą, galima pakeisti žmogaus matomą vaizdą.

Tačiau mokslininkus labiau domina kairė ir dešinė smegenų parietalinės skiltys. Jos yra už ausų ir yra atsakingos už skaitymą, rašymą ir gebėjimą skaičiuoti.

Stimuliuojant šias smegenų zonas galima pagerinti galimybes spręsti matematikos užduotis žmonėms, kurie paprastai nepasižymi gerais matematiniais sugebėjimais.

Esmė ta, kad elektros srovė, aktyvuodama tam tikrą zoną, provokuoja cheminių junginių gamybą. Savo ruožtu cheminės medžiagos priverčia smegenų ląsteles vystytis arba keistis. Šis procesas – neuronų plastiškumas – yra ypač svarbus mokslui. Nustatyta, kad mūsų smegenys keičia savo struktūrą, kai mes įsisaviname naują informaciją.

Eksperimentas parodė, kad kasdienė 30 minučių trukmės parietalinių skilčių stimuliacija per keletą savaičių leido grupei savanorių geriau ir greičiau spręsti matematinius uždavinius bei smarkiai patobulinti įgūdžius per paprastas pamokas. Poveikis išliko stiprus šešis mėnesius po elektrinių impulsų terapijos.

http://mokslas.delfi.lt/science/article.php?id=43916387