Archyvas ‘ĮDOMYBĖS’ Temos
Įdomios iliuzijos
Gegužė 16, 2012 
Diana, Arvydas 
Gegužės danguje – didžiausia pilnatis per šimtmetį
Gegužė 6, 2012 Diana, Arvydas 
J. Vaiškūno pieš. / Mėnulio regimojo dydžio palyginimas
Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde ir tiesiai virš jos kybančiu Saturnu. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde. Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo – tekės Erelis su savo ryškiausia žvaigžde – Altayru. Neaukštai šiaurinėje padangėje spindės „W“ raidės pavidalo įsidėmėtinas Kasiopėjos žvaigždynas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos suksis Grįžulo ratai.
Spindės trys planetos
Gegužės vidurnakčio pietvakarių dangus © J. Vaiškūno pieš.
Venera-Vakarinė mėnesio pradžioje ryškiai spindės virš vakarų horizonto Tauro žvaigždyne, tačiau ilgėjant dienoms, gegužės pabaigoje ji jau pasislėps vakaro žarose.
Marsas bus nesunkai atrandamas vakarais Liūto žvaigždyno apatinėje dalyje daugiau kaip 40 laipsnių pakilęs virš pietvakarių horizonto. Jo spindesys silps, nes planeta diena iš dienos tols nuo mūsų planetos, ir per mėnesį atsitolins 35 milijonais km.
Saturnas vakarais spindės apie 30 laipsnių pakilęs virš pietų horizonto Mergelės žvaigždyne, kiek aukščiau virš šiek tiek už jį blausesnės Spikos. Nors po balandžio viduryje įvykusios jo opozicijos, jis palaipsniui jau tols nuo Žemės, tačiau šis mėnuo bus dar labai palankus žieduotosios planetos stebėjimams. Pro mėgėjišką teleskopą bus gerai matomi Saturno žiedai ir didžiausias jo palydovas Titanas.
Jupiteris ir Merkurijus šį mėnesį slypės Saulės spinduliuose.
Pasirodys didžiausia Mėnulio pilnatis
Gegužės 6 d. pilnas Mėnulis atsidurs arčiausiai Žemės nuo pat 1912 metų. Turėsime progą pasigrožėti šviesiausiu 100-mečio Mėnuliu! Gegužės 6 d. tarp Žemės ir Mėnulio susidarys mažiausias atstumas per pastarąjį šimtmetį – 356 954 km. Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis ir 30 proc. šviesesnis nei įprasta. Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita, ir dar pasvirusia į Žemės orbitos plokštumą. Dėl to nuotolis iki Mėnulio ir kinta 50 000 km. Diapazone — nuo 356 400 iki 406 740 km. Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi. Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų, tačiau šiųmetis jo priartėjimas bus ypatingas.
Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Mat tekantis Mėnulis, kaip ir kiti palei horizontą esantys daiktai, žmogui dėl garsiosios ir iki šiol deramai dar nepaaiškintos optinės iliuzijos, visuomet atrodo didesni nei yra išties. Tad gegužės 6 d., Mėnuliui tekant 21 val. 57 min. (Vilniuje, Klaipėdoje jis tekės 22 val. 20 min.), bus galima geriausiai pasigrožėti įspūdingai išdidėjusiu Mėnuliu.
3 pav. 2012 m. gegužės mėnesio supermėnulis (NASA video).
Astronomijos mėgėjų dėmesio centre Mėnulis atsidurs ir gegužės pabaigoje. Naktį iš 26 į 27 d. Mėnulis įspūdingai užslinks ant Vėžio žvaigždyne esančio padrikojo spiečiaus M67 žvaigždžių. Nors ūgtelėjęs 5-ių dienų jauno mėnulio pjautuvas jau bus netoli laidos, tačiau jei tik bus giedra, pasitelkus žiūronus bus galima grožėtis, kaip už tamsaus Mėnulio krašto viena paskui kitą pranyksta šio spiečiaus žvaigždės. Pirmoji slėpsis 0 val. 3 min., paskui ją palaipsniui seks ir kitos. Mėnulis nusileis 1 val. 05 min., taip ir neatidengęs visų spiečiaus žvaigždžių.
Įvyks žiedinis Saulės užtemimas
Gegužės 20 d. įvyks reto grožio žiedinis Saulės užtemimas. Tačiau Lietuvoje jo nematysime. Geriausiai jis matomas bus Ramiajame vandenyne, netoli Aliaskos, Japonijoje bei JAV vakarinėse valstijose. Žiedinio Saulės užtemimo metu tarp Žemės ir Saulės atsidūrusio Mėnulio diskas, dėl didesnio atstumo iki Žemės, atrodo per mažas ir negali uždengti viso Saulės disko. Tuomet iš už Saulę užstojusio tamsaus Mėnulio disko pasirodo įspūdingas žaižaruojantis Saulės žiedas.
Gegužės 20 d. įvyks reto grožio žiedinis Saulės užtemimas. Tačiau Lietuvoje jo nematysime. Geriausiai jis matomas bus Ramiajame vandenyne, netoli Aliaskos, Japonijoje bei JAV vakarinėse valstijose. Žiedinio Saulės užtem
Skaitykite daugiau: http://www.grynas.lt/gamta/geguzes-danguje-didziausia-pilnatis-per-simtmeti.d?id=58656123#ixzz1u41Tb3IN
Lidija ir Arvydas Gaičiūnai po keturiasdešimt metų...
Gegužė 5, 2012 Diana, Arvydas 
Nuotrauka iš asmeninio albumo
Vestuvės iškeltos tuomečiame Sverdlovske (dabar – Jekaterinburgas), ten, kur cirko trupę buvo nubloškusios gastrolės, o muštynės paminėtos kaip geras ženklas – vadinasi, pora ilgai kartu gyvens...
Per šimtą svečių, nuo vaišių lūžtantys stalai, dviejų dėžių degtinės vagystė ir netgi muštynės. „Tikros vestuvės“, – prisimindami prieš keturiasdešimt metų atšoktas sutuoktuves gali kvatoti magijos teatro „DiArchy“ vadovas druskininkietis Arvydas Gaičiūnas (65) su žmona Lidija (62). Vestuvės iškeltos tuomečiame Sverdlovske (dabar – Jekaterinburgas), ten, kur cirko trupę buvo nubloškusios gastrolės, o muštynės paminėtos kaip geras ženklas – vadinasi, pora ilgai kartu gyvens... Neapsirikta: birželio 25 dieną sutuoktiniai minėjo jiems brangią sukaktį artimųjų būryje. Ir dabar stalas lūžo nuo gėrybių, mat po visą Sovietų Sąjungą (ir ne tik) skersai išilgai su trupe važinėjusi Lidija laiko veltui negaišo ir įvairiuose kraštuose sėmėsi kulinarijos gudrybių. Tad poros vaikai – magai Diana ir Arvydas – su antrosiomis pusėmis galėjo iki soties prisiragauti mamos ruoštų valgių. Ant stalo puikavosi baškiriškas mėsos, bulvių ir svogūnų pyragas, uzbekiškas avienos plovas, pagal vienos japonų šeimos patikėtą slaptą receptą kepta antis. Šventės šurmulys buvo ne mažesnis – ypač kai sūnus Arvydas pademonstravo jau kelis mėnesius lavinamos atminties galimybes: per kelias minutes įsiminė kortų malką ir atkartojo jos seką.
Yra tik du būdai kaip gyventi
Balandis 30, 2012 Diana, Arvydas - Vienas — galvoti, jog stebuklų nebūna.
- Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas.
Albertas Einšteinas
Pamatik panda
Balandis 24, 2012 Diana, Arvydas 
Iliuzija su mobiliuoju telefonu
Balandis 20, 2012 Diana, Arvydas 
Kategorija Bendros, Fokusai ir Triukai, ĮDOMYBĖS, MAGIJA 
Žymos: iliuzija, triuko atskleidimas, vaizdo kamera, video triukas 
Komentarų nėra »Projektas «Supynės»
Balandis 17, 2012 Diana, Arvydas Taip klientas paaiškino ko nori:
Taip klientą suprato projekto vadovas:
Taip techniškai šią užduotį aprašė analitikas:
Taip aprašė programuotojas:
Taip buvo planuojama įgyvendinti:
Taip pasisekė įgyvendinti:
Taip projektą pristatė verslo konsultantas:
Taip projektą pateikė dokumentuose:
Už tai sumokėjo klientas:
Taip suveikė techninis palaikymas:
Štai ko galutiniam variante pasirodo norėjo klientas:
Dėl ko mes visi (Jūs taip pat) tikime stebuklais?
Balandis 17, 2012 Diana, Arvydas 
Netgi labiausiai užkietėję skeptikai tiki stebuklais. Žmonės šiuo atveju bejėgiai: nors bandome būti logiški, neracionalus tikėjimas – toks, kurio mes kartais netgi sąmoningai nesuvokiame – yra tvirtai įskiepytas į mūsų psichologiją, rašo lifeslittlemysteries.com.
Tačiau šis tikėjimas nėra trukdis – neišvengiami mūsų proto įpročiai, verčiantys galvoti, kad sėkmė ir antgamtiškos jėgos yra iš tiesų egzistuojantys dalykai, kad objektai ir simboliai turi galią, kad žmonės turi sielą ir likimą yra dalinės priežastys, dėl kurių evoliucijos eigoje tapome dominuojančia rūšimi. Tikėjimas stebuklais mums naudingas.
Bent jau taip savo knygoje „The 7 Laws of Magical Thinking“ tvirtina psichologas Matthew Hutsonas. Psichologas peržiūrėjo per dešimtmečius sukauptus tyrimų duomenis, pagal kuriuos bandė išsiaiškinti kokie antgamtiški įsitikinimai yra būdingi mums visiems bei siekė nustatyti dėl ko apskritai tokios tendencijos išsivystė. Štai jums įrodymai, kad ir jūs, pasak M. Hutsono „tikite stebuklais“ — ir paaiškinimai dėl ko taip yra.
Stebuklingos galios ieškome daiktuose
2008 metais aukcione nežinomas asmuo už 5300 JAV dolerių įsigijo nosinę, kurią prisnargliavo Scarlet Johansson. Nors dauguma žmonių neleistų savo santaupų žvaigždžių suteptiems dalykams įsigyti, pasak M. Hutsono, beveik kiekvienas žmogus sureikšmina objektus, kurie yra susiję su jų idealizuojamais asmenimis. Pavyzdžiui, tikriausiai visi mes sutiktume, kad garsusis Johno Lenono baltas pianinas yra vertas daugiau nei identiškas pianinas be jokios garsios praeities, be to, kur kas mieliau dėvėtume savo draugo švarkelį, o ne žudiko-maniako švarkelį, nors abu rūbai yra visiškai vienodi ir prieš bandymą pasimatuoti vienodai kruopščiai išskalbti. Dėl ko intuityviai manome, kad daiktuose išlieka žmonių dvasia?
Mokslininkai mano, kad toks pasąmoninis jausmas mūsų protėviams išsivystė kaip primityvus metodas išvengti infekciją sukelti galinčių patogenų. „Iškelta teorija, kad tikėjimas dvasiomis grindžiamas bakterijų ir suteptų objektų baime. Be abejo, ne visada žinojome kas yra bakterijos, bet buvo protinga žinoti, kad kažkoks ligonis lietėsi prie jūsų maisto ar vilkėjo kokį nors rūbelį iki jūsų. Protinga domėtis objektų kilme, nes tokio domėjimosi evoliucija padidintų individo galimybę išlikti“, — sakė knygos autorius.
Nežinant kaip veikia bakterijos, mūsų žinios apie maisto, aprangos ir kitų objektų istoriją būdavo subendrinamos iki teigiamų ir neigiamų asociacijų. Išsivystėme taip, kad tikėtume ir sėkmę, ir nelaimę nešančiais dalykais.
Proto galia
Psichologiniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių klaidingai mano, jog jų mintys gali tapti realybe – netgi žmonės, tvirtinantys, kad netiki telekineze ar ekstrasensoriniais gebėjimais. „Jeigu apie ką nors pagalvojate ir paskui tai nutinka, jaučiatės šiek tiek už tai atsakingas“, — teigia M. Hutsonas. Tai nėra racionalus jausmas. Bet dėl ko jis jaučiamas?
„Tai mūsų priežasties ir pasekmės ryšio suvokimo šalutinis produktas. Jeigu yra du įvykiai – pavadinkime juos A ir B, o A nutinka prieš B, nors nėra jokių akivaizdžių B įvykio priežasčių, bet šie du įvykiai yra konceptualiai susiję, manysime, kad A yra B priežastis“, — aiškino psichologas.
Pagalvokite kad ir apie kamuolio paspyrimą: jeigu pajudinsite koją prieš pat kamuoliui pakylant į orą, natūraliai manysite, kad kamuolio judėjimo priežastis yra jūsų kojos judėjimas. Bet tuos pačius logiškus žingsnius taikome ir tuo atveju, kai įvykis A yra tik mintis. „Jei pagalvosite apie ką nors prieš tai, kaip tai nutiks, o jūsų mintis yra kuo nors susijusi su įvykiu, tikriausiai manysite, kad jūsų mintis galėjo turėti įtakos realiam įvykiui“, — aiškina M. Hutsonas.
Ir tokia klaidinga logika sustiprinama kaskart, kai pagalvojate apie ką nors teigiamo – pavyzdžiui, įsivaizduojate sėkmingą tritaškį metimą žaidžiant krepšinį, tuomet jūsų mintis sustiprina pasitikėjimą savimi, tai paveikia jūsų elgseną ir – bum – kamuolys sudrebina tinklelį.
Gyvenimo prasmė
Kas bendro tarp religijos, antropomorfizmo, misticizmo ir paplitusios nuomonės, kad kiekvienam iš mūsų yra paruoštas likimas? M. Hutsono tyrimai rodo, kad visų šių magiškojo galvojimo formų bendra priežastis yra įgimtas jausmas, kad viskas nutinka dėl kokios nors priežasties. Ir tokį manymą skatina paranoja, kuri yra išlikimo tikimybę gerinantis saugumo mechanizmas.
„Turime polinkį manyti, kad įvykiai turi kokią nors priežastį, kad objektai yra sukurti su priežastimi. Taip iš dalies yra dėl to, kad visuomet ieškome kitų savo veiksmus numatančių būtybių – žmonių ar gyvūnų – ženklų, taigi, jei gu kas nors nutinka, esame linkę manyti, kad to nutikimo priežastis yra tam tikras sukėlėjas. Jeigu nematome kokio nors akivaizdaus biologinio sukėlėjo – žmogaus ar gyvūno – galime pamanyti, kad sukėlėjas yra nematomas: Dievas ar Visata, turinti savo protą. Taigi, priežastis, dėl kurios esame linkę manyti, jog viskas vyksta su priežastimi, yra tai, jog saugiau aplinkoje įžvelgti sukėlėją, kurio nėra, nei nepastebėti realiai egzistuojančio sukėlėjo“.
Arba, antropologo Stewarto Guthrie žodžiais, „Geriau suklysti manant, kad akmuo yra lokys, nei manant, kad lokys yra akmuo“.
Kauliukų ridenimas
Esama nedaug žmonių, kurie atvirai praktikuoja Voodoo – bado savo priešus vaizduojančias lėles, norėdami taip jiems sukelti skausmą arba nesėkmes – tačiau tyrimai rodo, kad slapčia Voodoo praktikuojame visi. „kai atliekate tam tikrus simbolinius veiksmus ar ritualus, būnate linkę manyti, kad veiksmų ir ritualų pasekmė bus reali ir apčiuopiama“, — rašo M. Hutsonas.
Neseniai atliktame eksperimente psichologai stebėjo žmonių prakaitavimo lygį jiems karpant brangių vaikystės prisiminimų nuotraukas. Nenuostabu, kad naikindami savo vaikystės prisiminimų atvaizdus tyrimo dalyviai prakaitavo labiau. Vienas iš galimų sušlapusių delnų paaiškinimų – kad mūsų smegenims sunku atskirti vaizdą nuo realybės. Pasak M. Hutsono, Voodoo lėlė (jūsų vaikystės antklodės nuotrauka) galvoje sukelia mintis apie realų asmenį ar daiktą, kuriam jis atstovauja, taigi, mintis, kad bus pakenkta tam asmeniui ar objektui, verčia jus jausti, tarsi kenkiama bus realiam asmeniui ar daiktui.
Kitas galimas paaiškinimas – kad mus suglumina faktas, jog realiame pasaulyje priežastys neretai yra panašios į pasekmes. Stiprus žaibavimas sukelia stiprų griaustinį. Raudonos kreidelės brėžia raudonas linijas. Vaikai atrodo panašūs į savo tėvus. „Taigi, tuomet galime tikėtis, kad kai atliekame kokį nors veiksmą, jo rezultatas bus panašus į veiksmą“, — teigė M. Hutsonas.
Nors mums svarbu būti informuotiems apie priežasčių ir pasekmių panašumą realiame pasaulyje, tai netyčiomis paskatina stebuklinį mąstymą: „Klasikiniame moksliniame darbe „Craps and Magic“ („Kauliukai ir magija“) sociologas Jamesas Henslinas skelbia, kad lošėjai neretai meta kauliukus stipriau kai siekia išmesti kuo didesnį skaičių, tarsi metimui skiriamos jėgos kiekis koreliuotų su taškučių, matomų kauliukų paviršiuje, kiekiu“, — savo knygoje rašo M. Hutsonas. Loginiu požiūriu tai yra ekvivalentiška smiginio strėlyčių mėtymui į savo priešo atvaizdą ar adatėlių badymui į lėlę.
Dauguma mūsų kaip išgalėdami stengiamės būti racionalūs. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad evoliucijos eigoje išsivysčiusios magiškojo mąstymo liekanos neišvengiamai įsiterpia į mūsų kasdienes mintis.
„iPad 3“ pirmoji demonstracija: atlikdamas triukus magas užsimena apie naujoves
Kovas 27, 2012 Diana, Arvydas Publikuota: 2012 kovo 2d. 20.33 / 15min.lt
Kadras iš „YouTube“ / Remiantis mago Simono Pierro demonstracija, „iPad 3“ turės valdymo balsu asistentą „Siri“.
Kompanija „Apple“ jau išsiuntinėjo kvietimus į renginį kovo 7 dieną, kuriame, manoma, bus pristatytas naujas planšetinis kompiuteris „iPad 3“. Penktadienį internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame magas Simonas Pierro demonstruoja planšetę.
Vargu ar visi „iPad 3“ savininkai galės atlikti tokius triukus, kokius rodo S.Pierro. Tačiau linksmame vaizdo įraše pateikiama šiek tiek informacijos apie šio įrenginio naujoves.
Jo dizainas liks panašus į ankstesnės kartos „iPad 2“, tačiau naujoji planšetė bus šiek tiek storesnė ir sunkesnė. Jos aukštos raiškos „Retina“ ekranas bus apsaugotas smūgiams ir įbrėžimams atspariu „Gorilla Glass“ stiklu. Be to, „iPad 3“ turės valdymo balsu aplikaciją „Siri“.
Tai jau ne pirmas kartas, kai S.Pierro pademonstruoja „Apple“ naujoves – anksčiau jis pristatė operacinę sistemą „iOS 5“.
Siūlome pasižiūrėti magiškąją „iPad 3“ demonstraciją:
