Svetima piniginė: Arvydas Gaičiūnas pinigus iš oro traukia tik ant scenos

2010-07-17 07:07 Gaudrius Dzikaras

Svetima piniginė: Arvydas Gaičiūnas pinigus iš oro traukia tik ant scenos

Magijos teatro „DiArchy“ įkūrėjas Arvydas Gaičiūnas žino, kaip ištraukti pinigus iš oro, tačiau pamiršta, kaip tai padaryti, vos nulipęs nuo scenos. Garsiausias Lietuvos iliuzionistas rubrikoje „Svetima piniginė“ papasakojo apie triukus su pinigais, o taip pat ir apie pinigus savo kasdienybėje.

PK: Arvydai, kas Jums yra pinigai?

Arvydas: Pinigai lemia gyvenimo ir buities lygį – tai, ką žmogus gali sau leisti. Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau laisvės kažką pasirinkti buitine prasme gyvenime. Jie padeda išpildyti kūrybines idėjas. Žinoma, kurti galima ir be pinigų, bet idėjų realizacijai dažnai reikia finansų. Pinigai tam duoda daugiau laisvės.

PK: Esate vienas iš nedaugelio žmonių, kurie uždirba pinigus iš magijos…

Arvydas: Žvelgiant plačiau, esu tiesiog tokio žanro artistas, ir uždirbu pinigus taip pat, kaip bet kurios kitos srities artistai. Teatro, estrados ar magijos artistai – tai viena grupė. Bet žvelgiant siauriau, tada taip – esu magas ir gyvenu iš magijos.

PK: Ar  žinote magiškų triukų, kaip uždirbti pinigus?

Arvydas: Per pasirodymą atliekame klasikinį triuką „Pinigų lietus“, kai iš oro į kibirą krenta daug pinigų. Taip pat rodau, kaip iš, sakykim, 10 litų galima padaryti 200. Aišku, visa tai tik triukai. Kartais po pasirodymo prieina žmonės ir klausia, ar tada galiu, tarkim, iš jų ausies ištraukti monetą. Visada primenu žmonėms, kad tai tik šou dalis, nes jei galėčiau tiesiog iš oro traukti pinigus, gal ir visai nedirbčiau (juokiasi).

PK: Ar daug yra iliuzionistų triukų su pinigais?

Arvydas: Taip, yra tikrai labai daug. Žiūrovams visada patinka triukai su pinigais. Yra triukų, kai pinigai dingsta, arba kai iš žiūrovų pasiskolintus pinigus sudeginame, o po to jie atsiranda visai kitur.

PK: O iš tiesų, tie pinigai juk ir sudega?

Arvydas: Jei išduočiau tokias paslaptis, tai žiūrovams būtų nebeįdomu stebėti, visa magija dingtų. Geriau paslapčių nežinoti, kitaip visas tas menas praranda savo prasmę. Eiliniai žiūrovai pažiūri pasirodymą, paploja ir sprendžia – patiko, ar nepatiko. Bet kai kuriems žmonėms, kurie į tai žiūri profesionaliau, įdomu sužinoti paslaptį, kad suprastų, kaip šis triukas daromas, kaip gudriai jis buvo sugalvotas. Man pačiam taip būna, kai matau kokį nors naują triuką, kurio dar nežinau – labai įdomu sužinoti, kur paslaptis, koks techninis sprendimas pasirinktas ir taip toliau. Bet paprastam žmogui to žinoti tiesiog nereikia, nei kaip profesionalui, nes nenaudos, nei kaip žiūrovui, nes bus nebeįdomu stebėti.

PK: Ar iliuzionisto profesija reikalauja daug investicijų?

Arvydas: Viskas priklauso nuo to, kokiu stiliumi dirbi. Magijoje yra daug skirtingų rūšių. Pavyzdžiui, manipuliacijai užtenka vienos kortų kaladės ir visa kita priklauso nuo tavo treniruočių. Yra tokių žmonių, kurie visą pasirodymą naudoja tik vieną kaladę – žiūrovai stebi, ploja, yra patenkinti ir nieko daugiau nereikia. O sceninei magijai reikia daug visokių dėžių, rekvizitų ir tie dalykai yra brangūs. Mes naudojame įvairią magiją – ir proto, ir iliuziją, ir manipuliaciją. Kai naujiems triukams perkame ar gaminamės rekvizitus, tai jie kainuoja tikrai nemažai, į tai investuojame. Pavyzdžiui dabar jau apie penkis metus daromės rekvizitą naujam triukui – levitacijai. Tokių dalykų gamyba ir užtrunka ilgai ir pareikalauja tikrai solidžių sumų.

PK: Esate mokęsis memotechnikos – ar tai padeda kasdienybėje su finansais?

Arvydas: Finansams nelabai, bet šiaip, kasdienėse situacijose padeda. Pavyzdžiui, kai su sūnumi einame į baseiną, visą laiką mokau jį įsiminti raktų ir spintelių numerėlius – tris keturis skaičius. Bandau jį lavinti, nes jam mokykloje tai tikrai praverčia. Taip galima įsiminti kažkokias datas ir panašius dalykus – mokantis mokykloje ar universitete tai galėtų būti naudinga, nors man dabar to jau nebereikia. O kasdienybėje einant į parduotuvę nereikia sudarinėti pirkinių sąrašo, greitai įsimeni daug dalykų.

PK: Galbūt parduotuvėje tai padeda greičiau rasti pigiausias prekes, viską susiskaičiuoti?

Arvydas: Tuo mano žmona užsiima geriau, be jokių memotechnikų. Matyt ji naudoja savą, man nežinomą, techniką.

PK: Esate išlaidus, ar taupus žmogus?

Arvydas: Kai noriu su draugais kažkur nueiti, pailsėti, pasilinksminti, tai niekada savęs nevaržau – geriau to arba iš viso nedaryti, arba daryti gerai. O šiaip gyvenime paskaičiuoti ir pataupyti visada naudinga – vis tiek kažkoks rėmas turi būti. Šeimoje niekada neribojame sau maisto pasirinkimo, nes maistas yra sveikata ir dėl jos taupyti negalima. Bet tikrai nesame per daug išlaidūs – kasdien neiname į parduotuves tiesiog pasivaikščioti ir ką nors būtinai nusipirkti. Dažnai norisi visko, bet perkam tai ko reikia.

PK: Ar Jūsų požiūriui į pinigus įtakos turėjo vaikystė?

Arvydas: Vaikystėje nebuvo taip, kad labai reikėjo taupyti, arba tėvai darė taip, kad aš to nepastebėčiau. Man daug nereikėjo, kaip ir dabar mano sūnui. Nuėjus į parduotuvę matau, kaip kiti vaikai visko prašo, reikalauja. Maniškis viską, ko reikia turi. Žinoma, kartais kažko nori, bet natūraliai į tai žiūri, tikrai nepradeda verkti ir reikalauti. Tuo mano sūnus panašus į mane. Aš vaikystėje irgi supratau, kad jei kažko negalima, tai to ir nereikia. O rimčiau galvoti apie pinigus pradėjau vėliau, kai atsirado sava šeima. Tuomet pasidarė aktualu taupymas, lankėme seminarus, skaitėme knygas ir tai privertė pagalvoti apie pinigus.

PK: Kaip uždirbote pirmąjį atlyginimą ir kur jį išleidote?

Arvydas: Nuo 14 metų mokiausi Maskvoje, be tėvų, gyvenau bendrabutyje. Kažkiek pinigų tėvai siųsdavo, o kai jie baigdavosi, visada galėjau nueiti pas draugus – vienas duodavo bulvių, kitas košės. Pavalgyti visada turėjau ką, bet pinigų nebuvo. O per atostogas grįždavau pas tėvus. Tėvas buvo cirko direktorius, tad atvažiavęs atostogauti dirbdavau vadinama „uniforma“ – pagalbiniu darbininku, kuris padeda artistams, išneša kažką, paduoda. Už ten vasarą uždibtus pinigus nusipirkau pirmą gitarą. Grojau gitara nuo 10 metų, bet norėjosi turėti geresnę, tad užsidirbęs neabejojau, kur tuos pinigus išleisti. Be darbo niekada nesėdėjau.

PK: Kam daugiausiai leidžiate pinigus? Galbūt turite kokį hobį?

Arvydas: Net negaliu dabar sugalvoti. Remontui labai daug išleidžiu – prieš dvejus metus darėm remontą, tai daug pinigų įdėjome. Paskutiniu metu mano hobis – pokeris, bet ten išlaidų nėra, net atvirkščiai.

PN: Kiek daugiausiai esate laimėjęs pokeryje?

Arvydas: Nežaidžiu turnyruose, tad nėra taip, kad iškart laimėčiau didelę sumą. Žaidžiu limituotus grynųjų pinigų žaidimus. Ten laimiu po truputį, nors, paskutiniu metu, mano rezultatai banguoti. Kiekvieno mėnesio gale pasižiūriu, kaip viskas klostėsi, bet tokios dienos, kai laimėčiau, tarkim, dešimt tūkstančių, nebuvo – iškart prisiminčiau.

PN: Nebijote prasilošti?

Arvydas: Dėl savęs visai nebijau. Esu visai neazartiškas žmogus, visada mąstau. Jei matysiu, kad man nebeišeis žaisti, tai nebežaisiu. Nors esu užsispyręs, tad sėdėsiu, nagrinėsiu savo žaidimą ir bandysiu ištaisyti savo trūkumus. Be to, nesu iš tų, kurie eina į kazino ir kiša tuos pinigus į ruletę ar lošimo automatus. Pokeris yra visai kitas dalykas – tai įdomus žaidimas, kuriame gali daug išmokti. Nematau, kaip galėčiau daug pinigų be reikalo pralošti.

PN: Galbūt išskirtumėte geriausią savo pirkinį?

Arvydas: Tai padaryti yra labai sunku – man daiktai nėra svarbūs. Pavyzdžiui, mano draugai domisi mašinomis, žino koks kur modelis, jiems labai svarbu koks variklis ir t.t. Man automobilis reikalingas tik tam, kad važiuotų ir kad kuo mažiau jį taisyti reikėtų. Praleidžiu daug laiko prie kompiuterio, reikalui esant moku perinstaliuoti visą programinę įrangą, bet visada pamirštu, koks tai modelis, kokie jo duomenys. Kai kuriems tai yra svarbu, o man tai darbo vieta ir viskas. Taip žiūriu į daiktus – perku daiktą tam, kad jis man būtų naudingas, o ne tam, kad galėčiau didžiuotis įsigijęs kokį nors „Versace“. Dėl garsios etiketės pasitenkinimo tikrai negaunu. Daiktų manijos neturiu, tad ir įsiminusių geriausių pirkinių nėra.

PINIGŲ KARTA




Prenumeruoti "DiArchy Paslaptis" naujienas per FeedBurner:

Įveskite savo el. pašto adresą:

Galite palikti atsakymą, arba cituoti iš savo svetainės.

2 Komentarai straipsnio: “Svetima piniginė: Arvydas Gaičiūnas pinigus iš oro traukia tik ant scenos”

  1. ferrs88 says:

    Gaila kad negaletumet pasakyt ta triuka su pinigais :D :D man butu idomu ji panaudoti :D :D

  2. kada2255 says:

    as zinau viena kaip istraukti is oro. reikai ant ant vinos monetos puses patept vazelino ir uzdetiant kitos rankos puses. ir parodai kad delnuose nieko nera ir staiga is niekur nieko istrauki

Komentuokite

Jums reikia užsiregistruoti jei norite parašyti komentarą.